Subačiškių seniūnaitijos bendruomenės šventė

Šeštadienį dalyvavau Kazlų Rūdos savivaldybės Plutiškių seniūnijos Subačiškių seniūnaitijos bendruomenės šventėje. Kartu pasidžiaugėme įgyvendintais projektais, prasmingais šio krašto žmonių darbais. Už bendruomeniškumo puoselėjimą, indėlį į savo krašto kultūrą, nuoširdų rūpinimąsi Kazlų Rūdos savivaldybės Plutiškių seniūnijos Subačiškių seniūnaitijos žmonėmis įteikiau padėką seniūnaitei Jolantai Kereišienei.13920842_988935364559898_6889755097059042681_n

Kodėl savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų darbas su trūkumais, o vidutiniai atlyginimai viršija 1 900 eurų?

Seimo Audito komiteto pirmininkui Vytautui Kamblevičiui  susipažinus su išsamiai parengta  aukščiausiosios audito institucijos savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų atliktų auditų išorinės peržiūros 2016 metų ataskaita kilo klausimas: ar vis dar reikalingi savivaldybių kontrolieriai? Analizuojant kokybės kontrolės sistemas reikšmingų trūkumų šiemet buvo nustatyta devyniose tarnybose – Ignalinos, Jurbarko, Kauno, Lazdijų, Raseinių, Vilniaus, Vilkaviškio rajonų, Druskininkų ir Marijampolės.

„Liūdniausia, kad nė vienos iš vertintų tarnybų negalima įvertinti kaip veikiančios be trūkumų. Pastebima, kad pažangą, palyginti su ankstesnių metų išorinių peržiūrų rezultatais, padarė tik Zarasų rajono ir Druskininkų tarnybos, tačiau bendras audito kokybės lygis negerėjo. Daugiau nei pusėje tarnybų taip pat nustatyta reikšmingų nukrypimų nuo auditą reglamentuojančių teisės aktų“, – pažymėjo Audito komiteto pirmininkas Vytautas Kamblevičius.

Komiteto vadovas pabrėžė, kad šiuo metu labai trūksta viešumo, nes savivaldybių gyventojai yra  neinformuojami, ar savivaldybių įstaigose ir kontroliuojamose įmonėse materialiniai, finansiniai ir darbo ištekliai naudojami ekonomiškai, efektyviai ir rezultatyviai.

919_850_410_1 (1) - Kopija

„Ar galite įsivaizduoti, kad Molėtų rajono savivaldybės kontrolieriaus tarnyboje priskaičiuotas vidutinis mėnesio darbo užmokestis – 1 942 Eur, tuo tarpu Prezidento kanceliarijos valstybės tarnautojų algų vidurkis nesiekia 1 800 Eur. Skaičiai tikrai šokiruoja: Lietuvoje iš 15 įstaigų, kuriose yra aukščiausi darbo užmokesčio vidurkiai,  9 priklauso savivaldybių audito ir kontrolės tarnyboms, tačiau dalis tarnybų net keletą metų vengia atlikti veiklos auditus, nors tai galėtų padėti viešojo sektoriaus subjektams efektyviau organizuoti veiklą ir taupyti lėšas. Audito komitetas, matydamas šią absurdišką situaciją, ėmėsi iniciatyvos tobulinti teisės aktus ir jau šį rudenį Seimas svarstys įstatymo projektus, kurie padės užtikrinti audito kokybę, nes tokia padėtis buvo nenormali, kadangi darbo užmokestis sunkiai koreliavo su šių tarnautojų funkcijomis ir audito kokybe“, – pabrėžė Audito komiteto pirmininkas Vytautas Kamblevičius.

Susitikimas su Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos tarybos nariais bei apsilankymas VŠĮ Rokiškio rajono ligoninėje

Pirmadienį Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkės pavaduotojas Kęstas Komskis , Seimo Audito komiteto pirmininkas Vytautas Kamblevičius lankėsi Rokiškio rajono savivaldybėje. Apsilankymo metu Seimo nariai susitiko su VŠĮ Rokiškio rajono ligoninės direktoriumi Raimundu Martinėliu. Vėliau Vytautas Kamblevičius susitiko su Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos tarybos nariais.13882092_990629447723823_5087821827983890171_n

Smulkiųjų ūkių stiprinimas – daugelio Lietuvos žemės ūkio problemų sprendimo raktas

Vienas iš seniausių verslų Lietuvoje – žemės ūkis, kuris nors ir patyręs daug išbandymų, išlieka ypatingai svarbus daugeliui iš mūsų, o kartu ir visai Lietuvai. Smulkūs ūkiai geba lanksčiau prisitaikyti prie įvairių aplinkos bei rinkos pokyčių, taip pat kuria darbo vietas. Nors smulkieji ūkiai Lietuvoje sudaro du trečdalius visų Lietuvoje žemę deklaravusių ūkių, pasigendama politinės valios jų kūrimosi skatinimui bei rėmimui.966_850_410_1 

Manau, kad ilguoju laikotarpiu smulkių ir vidutinių ūkių (iki 30 ha) išsaugojimas leis išlaikyti šalies žemės ūkį stabilesnį. Nors galima teigti, kad teoriškai stambūs ūkiai technologiškai ir ekonomiškai yra racionalesni ir perspektyvesni, tačiau Lietuvoje jie neišsprendžia nei socialinių, nei ekonominių bei ekologinių problemų. Žinoma, yra išimčių, tačiau daugelio stambių ūkių tikslas – pelnas ir intensyvi gamyba, o smulkieji ūkiai dažnai gali užsiimti bei plėtoti netradicinius žemės ūkio verslus (tokius kaip vaistinių žolelių, įvairių uogų auginimas ir kt.).

Ypatingai svarbu daugiau dėmesio skirt smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams modernizuoti bei jų konkurencingumui didinti, kadangi būtent tai padės išsaugoti tvarią ūkių struktūrą Lietuvoje.  Remiant ūkininkavimo tradicijų puoselėjimą, darnaus verslo planavimą, gamtinių išteklių saugojimą, turi būti taikomas didesnis ES paramos intensyvumas (iki 30 proc. metinio tiesioginių išmokų finansavimo) smulkiesiems ūkininkams. Taip pat parama turi būti diferencijuojama pagal kiekvieno regiono specifiškumą, atsižvelgiama į ūkininkavimo sąlygas. Smukliesiems ūkiams sunku konkuruoti su stambiais siekiant gauti ES paramą. Iš oficialiai pateikiamų duomenų galima teigti, kad iš 116 tūkst. ūkių tik 500 yra stambūs, tačiau būtent jiems iš 140 mln. EUR ES paramos skirta beveik 100 mln. EUR, o likusiems 115,5 tūkst. ūkių – tik 40 mln. EUR. Nemažai sunkumų kelia ir vis dar didelė administracinė našta. Atsižvelgiant į tai, kad dažnai kaime gyvenantiems ir smulkius ūkius turintiems žmonėms sunku suprasti sudėtingus bei painius dokumentus, kurie reikalingi siekiant gauti paramą, turėtų būti parengtos aiškios pavyzdinės dokumentų pildymo formos, su aiškiomis nuorodomis bei paaiškinimais, identifikuoti ir pašalinti pertekliniai, nereikalingi informaciniai įpareigojimai.

Labai svarbu tai, kad nors kooperacija yra suprantama kaip modernaus žemės ūkio bruožas, Lietuvoje tam ryžtasi vos 4 proc. žemdirbių. Šiuo metu yra nemažai smulkių bei fiktyvių kooperatyvų. Svarbu supaprastinti kooperatyvų kūrimo ir jų veiklos tvarką, įdiegti saugiklius, jog būtų eliminuota iškreipta kooperacija, nustatyti aiškų ir ilgalaikį jų rėmimą, skatinant smulkiuosius ūkininkus ir miško savininkus kooperuotis ir tuo pačiu diegti modernias technologijas.

Dar viena problema – realiai neveikiantys arba priešingai, per daug sudėtingi įstatymai. Turi būti supaprastinta aplinkosaugos srities teisinė bazė, netaikant perteklinių griežčiausių reikalavimų, kurie riboja žemės ūkio veiklą ir vystymąsi, ypatingai saugomose teritorijose. Manau, kad reikalinga patobulinti teisės aktus, siekiant kad statant naujas ar rekonstruojant naujas fermas, kuriose planuojama auginti iki 300 sutartinių gyvulių, nereikėtų rengti detaliųjų teritorijų planavimo dokumentų, nebūtų privalomas poveikio aplinkai vertinimas, nereikėtų iš naujo nustatyti sanitarinių apsaugos zonų bei gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų. Ūkininkauti sunku pradėti netgi tiems asmenims, kurie norėtų sukurti smulkius ūkius ir tęsti ūkininkavimo tradicijas savo tėvams ar seneliams priklausiusioje žemėje.

Skatinant emigrantus sugrįžti į Lietuvą, leisti jaunimui likti, grįžti ir savo gyvenimą kurti kaime,  vystyti žemės ūkio veiklą, o tuo pačiu remti smulkiųjų ūkių plėtrą, svarbu sudaryti galybes perduoti fiziniams asmenims, kurie vykdys žemės ūkio veiklą, valstybinės žemės kaimo vietovėse (iki 10 ha) naudotis neatlygintinai su galimybe ją išsipirkti ateityje.

Šiuo metu yra daugybė įvairių strategijų, dokumentų, teisės aktų, įvairių apibrėžimų bei sąvokų, kurie turėtų demonstruoti bei atskleisti valstybės rūpestingumą Lietuvos žemei, jos galimybių išsaugojimą. Tačiau būtina priimti ryžtingus sprendimus, kurie tiesiogiai sudarytų smulkios ir įvairios žemėnaudos vystymo galimybes. Mūsų smulkieji ūkininkai turtėtų tapti prioritetu, nes būtent jie yra kaimo gyvybingumo garantas.

Lietuvos Respublikos Seimo narys Vytautas Kamblevičius

V. Kamblevičius kreipėsi į STT ir FNTT dėl liberalo A. Guogos įmonės išgryninto milijono galimai palankiam Seimui sprendimui

Audito komiteto pirmininkas Vytautas Kamblevičius kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą dėl spaudoje pasirodžiusios informacijos apie Europos Parlameno nario Antano Guogos verslui palankų Seimo sprendimą, prieš kurį staiga iš jo paties verslo iškeliavo milijonas eurų grynaisiais. Po šio Seimo sprendimo iš rinkos buvo eliminuoti Europos Parlameno nario A. Guogos įmonės „TonyBet“ konkurentai, tokie kaip „Unibet“ ar „Betway“. Lietuvoje nuo šiol blokuojamos nustatyto reikalavimo neatitinkančių įmonių svetainės.D14_7763-seimo-narys-kamblevicius-2-e1467890647125

Negana to, po šio sprendimo „Tonybet“ valdančios LSG metiniame pranešime teigiama, jog po šio Seimo sprendimo „TonyBet“ planuoja padidinti pardavimo pajamas 2016 m. padidinti 30–40 proc.

„Man kyla labai daug klausimų, ar tai tėra atsitiktinumas, jog prieš pat Seimo sprendimą dėl azartinių lošimų pataisų buvo išgryninta milijonas eurų grynaisiais, nes po šio sprendimo buvo eliminuotos A. Guogos įmonės „TonyBet“ konkurentai. Lauksiu tarnybų išsamių atsakymų, ar nebuvo pažeisti teisės aktai dėl šio mįslingo vieno milijono euro išgryninimo prieš pat Seimo sprendimą“, – pabrėžė Audito komiteto pirmininkas V. Kamblevičius.

Partijos Tvarka ir teisingumas informacijos centras

Kiek ilgai leisime pieno litro kainą prilyginti tuščios skardinės užstatui?

Paskutinę pavasario sesijos dieną Lietuvos socialdemokratų, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų ir Darbo partijų atstovai Seime užkirto kelią svarstyti Seimo nario Vytauto Kamblevičiaus inicijuotas Ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pataisas, kuriomis buvo siekiama įpareigoti žalią pieną superkančius ir perdirbančius subjektus mokėti žalio pieno pardavėjams ne mažiau kaip 90 proc. Europos Sąjungos vidutinės žaliavinio pieno kainos, atmetus realius kaštus susijusius su žaliavinio pieno surinkimu – paruošimu ir pristatymu į perdirbimo įmones, o pieno produktams mažmeninėje prekyboje taikyti ne didesnį kaip 15 proc. antkainio vidurkį.931_850_410_1

Seimo narys Vytautas Kamblevičius pažymėjo, kad antkainio ribojimas būtinas, nes kaimyninėje Lenkijoje 10 proc. antkainis mažmeninėje pieno produkto prekyboje yra savaime suprantamas tarp verslo partnerių, tačiau Lietuvoje labai dažnai taikomas net didesnis kaip 50 proc. antkainis.

Jau eilę metų Lietuvos kaime mažėjo ir ūkių, ir melžiamų karvių kiekis, o jau pusantrų metų tebesiplėtojanti pienininkystės žemų kainų ir supirkimo apimčių mažėjimo krizė link bankroto stumia  didžiąją dalį iš 60 tūkst. Lietuvos kaimo ūkių, laikančių karves.

„Parduotuvėje 2,5 proc. riebumo ekologiško pieno litro kaina yra apie 1,27 euro, o smulkiems pieno gamintojams už į perdirbimo įmonę pristatytą ekologinį pieną mokama vos 8-10 centų. Šiandien Lietuvos ūkininkai už 1 litrą pieno gauna tiek, kiek  kainuoja tuščios gėrimo skardinės užstatas.  Statistika yra negailestinga, nes Lietuvoje už litrą pieno ūkininkui mokama mažiausia kaina iš visų ES šalių. Taip pat Lietuva garsėja mažiausiosiomis tiesioginėmis išmokomis. O valdančioji koalicija lieka nuošalyje ir bijo imtis ryžtingų sprendimų, jei mes liksime nuošalyje ir nesiimsime veiksmų kas laukia Lietuvos kaimo? Jei „socdemai“, „konservatoriai“, „liberalai“ ir „darbiečiai“ taip ir toliau vykdys smulkiųjų pieno gamintojų žlugdymo politiką karvių laukia skerdyklos, o ūkininkų – ubago lazda ir darbo birža!“, – pažymėjo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūno pavaduotojas Vytautas Kamblevičius.

Partijos Tvarka ir teisingumas informacijos centras

Abejonės dėl galimybių studijų efektyvumo ir naudingumo

Seimo Audito komitetas, vykdydamas valstybės biudžeto lėšų panaudojimo parlamentinę kontrolę ir matydamas, kad kasmet valstybės institucijų išlaidos ekspertams didėja, nutarė paanalizuoti, kokias galimybių studijas 2013–2015 metais ministerijos ir jų reguliavimo sričiai priskirtos įmonės, įstaigos, bendrovės, kuriose savininko teises ir pareigas įgyvendina ministerija, bei institucijos prie ministerijų pirko.

Audito komitete

Pagal pateiktus duomenis galima pastebėti, kad per 2013–2015 metus galimybių studijoms išleista daugiau nei 5 mln. Eur. Beveik po 1 mln. eurų galimybių studijoms išleido Švietimo ir mokslo ministerija, Susisiekimo ministerija ir Energetikos ministerija. Komiteto narius sudomino Kultūros ministerijos pirktos mažos vertės galimybių studijos ir galimybių analizės, kurias, Komiteto narių nuomone, galėtų atlikti ministerijos ar jos pavaldžių institucijų darbuotojai. Taip pat Komiteto narius pribloškė Ugdymo plėtros centro pirkta 0,7 mln. Eur vertės galimybių studija, kurios tikslas – gauti patikimų duomenų apie šalies suaugusiųjų kompetencijų lygį, siekiant palengvinti suaugusiųjų švietimo programų planavimą ir įgyvendinimą, tačiau kyla klausimas, ką mes darysime su šia prabangia studija, ar mes ją panaudosime, ar kaip ir daugumą studijų ji atsiguls į valstybės tarnautojų stalčių?

Komitetas nagrinėdamas Valstybės kontrolės ataskaitą „Kaip panaudojamos profesinio mokymo galimybės“ taip pat pastebėjo Švietimo ir mokslo ministerijos ne šeimyniškumą kuriant ir steigiant praktinio mokymo centrus profesinio mokymo įstaigose, kur investuota apie 118 mln. eurų, tačiau įsteigti centrai dirba ne visu pajėgumu arba iš vis nenaudojami.

Komiteto posėdžio metu paaiškėjo, kad nesant vieningai nuomonei, kas yra laikoma galimybių studija ir galimybių analizė, kai kurios ministerijos pateikė ne visą informaciją apie pirktas analizes. Pavyzdžiui, Susisiekimo ministerija nenurodė, kad VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pirko studiją ,,ES uostų žemės nuomos teisinio reglamentavimo lyginamoji analizė“, kurios kaina virš 70 tūkst. Eur. Šią informaciją Susisiekimo ministerijos atstovai pažadėjo patikslinti ir papildyti.

Pastebima, kad valstybės biudžeto lėšos yra taškomos galimybių studijų pirkimui, nors jų tikslingumas kelia abejonių, be to tikėtina, kad kai kurios studijos gali dubliuoti viena kitą, todėl Audito komitetas perduos surinktą informaciją detaliau įvertinti galimybių studijų efektyvumą ir naudingumą kitiems Seimo komitetams, bei prašys Vyriausybės išanalizuoti ir įvertinti galimybę pavesti ministerijoms privalomai viešinti informaciją apie pirktas galimybių studijas ir analizes.

Lietuvos Respublikos Seimo narys Vytautas Kamblevičius

Neišdegęs konservatorių lyderio planas Lietuvai – šeimos verslas už valstybės pinigus

2013 metai buvo ypač sėkmingi Tėvynės sąjungos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio žmonai Austėjai Landsbergienei, kuri sugebėjo be konkurso, už juokingai menką nuomos mokestį, praktiškai neribotam laikui iš „Lietuvos energijos“ dukterinės įmonės „NT Valdos“ išsinuomoti beveik 2000 kv. m. patalpas, kuriose įsteigė  UAB „Karalienės Mortos mokyklą“.919_850_410_1 - Kopija

Audito komiteto pirmininkas V. Kamblevičius pažymėjo, kad auditoriai konstatavo, jog konservatorių pirmininko žmonos A. Landsbergienės UAB „Karalienės Mortos mokykla“ pasirašyta nuomos sutartis su „NT valdos“ nebuvo viešinta, taip pažeidžiant skaidrumo, atvirumo ir konkurencingumo pricipus, nes kiti potencialūs nuomininkai negalėjo pateikti pasiūlymų išsinuomoti šias patalpas. Todėl Seimo narys V. Kamblevičius audito komitete pateikė pasiūlymą, kad visų valstybės valdomų dukterinių bendrovių vykdoma veikla būtų viešinama ir visiems prieinama, o ne tik išrinktųjų kastai.

„Kodėl valstybės kontrolieriai nutylėjo savo pačių pateiktų išvadų punktus, kuriuose teigiama, kad konservatorių lyderio žmonai buvo sudarytos išskirtinės sąlygos už valstybės valdomos įmonės pinigus turėti naują mokyklą. Sutartyje buvo net numatyta, kad visą statybos darbų eigą kontroliuos tik A. Landsbergienė, o kiekvienas „NT valdų“ projektavimo ir statybų dokumentas, net Techninis projektas turi būti įvertintas ir patvirtintas konservatorių lyderio žmonos A. Landsbergienės parašu. Sveiku protu yra nesuvokiama, kad konservatorių lyderio žmonai pavyko pasirašyti tokią sutartį, kurioje visą riziką, taip pat ir finansinę, dėl šio projekto įgyvendinimo prisiima išimtinai tik „NT valdos“, – stebėjosi Audito komiteto pirmininkas V. Kamblevičius.

Analizuojant Valstybės kontrolės specialistų išvadas kyla daug klausimų, kaip skaidrumą deklaruojanti liberalų ir konservatorių valdoma Vilniaus savivaldybė ir jos įmonės prižiūrinčios Vilniaus miesto kultūros vertybes neatkreipė dėmesio į tai, kad valstybinis žemės sklypas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos zonoje, tačiau vėliau sklypas Gervyčių g. 4 buvo išbrauktas iš Vilniaus senamiesčio nekilnojamų kultūros vertybių apsaugos zonos. Kyla klausimas, kiek pastatų yra taip operatyviai išbraukiama kultūros vertybių apsaugos zonos?

„Susipažinus su Valstybės kontrolės pateiktomis išvadomis dėl preliminariosios sutarties tarp UAB „NT valdos“ ir konservatorių lyderio žmonos A. Landsbergienės įsteigtos UAB „Karalienės Mortos mokyklos“ galima konstatuoti, kad šis atvejis atskleidė sistemines valstybės turto naudojimo spragas, o verslioji A. Landsbergienė teisines spragas išnaudojo savo verslui plėsti ir savo interesams tenkinti taip perkeliant visą verslo riziką ant visų energijos vartotojų pečių. Ar esate girdėję, kad  Lietuvos energijai pavaldi įmonė „NT valdos“ išleido savo turėtų 300 tūkst. eurų lėšų konservatorių lyderio sutuoktinės A. Landsbergienės „Karalienės Mortos mokyklos“ statybos reikalams, negana to, dar būtų skolinusi 7 mln. Eur šio projekto vystymui, nors darželių verslas yra visiškai nesusijęs su energetikos įmonių veiklos vystymu. Audito komitetui pradėjus nagrinėti Landsbergių šeimos darželių verslą valstybinės energetikos įmonės patalpose, ji suskubo nutraukti sutartį net neprašydama kompensacijos, tai aiškiai liudija, kad verslioji anūko sutuoktinė A. Landsbergienė buvo priversta sprukti į krūmus“, – pabrėžė Audito komiteto pirmininkas Vytautas Kamblevičius.

 

Partijos Tvarka ir teisingumas informacijos centras

Prienų rajone paminėta Gedulo ir Vilties diena

Lietuvos Respublikos Seimo narys Vytautas Kamblevičius dalyvavo renginiuose skirtuose Gedulo ir vilties dienai paminėti. Prienuose vykusiame minėjime ,,Išėjusiems sugrįžti“, Mauručiuose -  ,,Mano gimtinė Lietuva“. Vytautas Kamblevičius prisiminė svarbiausius istorijos faktus apie trėmimus į Sibirą, kurie prasidėjo 1941 m. birželio 14-osios naktį Sovietų Sąjungos įsakymu, padėkojo renginių organizatoriams.

 

Gedulo

Prienų skyriaus informacija