Kodėl šiais metais Prienai liko be biokuro katilinės ir mažesnės šilumos kainos?

Jau daug metų Prienų miesto gyventojai yra vieni iš brangiausiai mokančiųjų už šilumą. Praėjusiais metais įsižiebęs vilties žiburėlis, kad šiemet Prienuose bus pradėta katilinės Nr. 2 rekonstrukcija, pritaikant ją naudoti atsinaujinantį biokurą, baigia užgesti. Turbūt daugeliui mūsų kyla noras paklausti: Kas turi prisiimti atsakomybę dėl Prienų rajono savivaldybės koridoriuose užstrigusių viešųjų pirkimų konkursų? Kodėl po nesėkmių juos vykdo AB „Prienų šilumos tinklai“? Į šiuos ir į daugelį kitų klausimų gyventojams bei Prienų rajono savivaldybės tarybos nariams turi atsakyti jos vadovai. Jeigu aiškių atsakymų nesulauksime, galima daryti prielaidą, jog galbūt politiniai ar kitokie interesai buvo aukščiau nei Prienų miesto žmonių lūkesčiai pagaliau mokėti mažiau. siluma

Šilumos energija Prienuose gaminama ir tiekiama deginant gamtines dujas. Katilinė Nr. 2 yra rezerve. Prienų rajono savivaldybės įmonei AB „Prienų šilumos tinklai“ katilinė buvo grąžinta 2009 metais, po 9 metų nuomos laikotarpio. Dėl techninės būklės jos eksploatacija toliau negalima. 2010 metais parengtas šios katilinės rekonstrukcijos investicinis projektas, leidžiantis ją pritaikyti naudoti atsinaujinantį biokurą. Šiuo metu Lietuvos verslo paramos agentūrai (LVPA) yra pateikta paraiška daliniam katilinės Nr. 2 modernizavimo projekto finansavimui. Ji turėtų būti įvertinta dar šį mėnesį. Tuomet ,,Prienų šilumos tinklai“ su LVPA turi pasirašyti sutartį dėl 2,6 mln. Lt paramos. Dar 3,5 mln. Lt Savivaldybės taryba leido skolintis. Projektinė vertė kol kas lieka oficialiai neįvardinta, jos iš ,,Prienų šilumos tinklų“ direktorės nepavyko sužinoti net Prienų rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto nariams. Minėto komiteto posėdžio metu buvo įvardinta apie 7,5 mln. litų  (be PVM) suma.

Pamažu įsibėgėja ir pirkimai dėl Prienų miesto katilinės projekto (pastatant 2,5 MW ir 5 MW šiluminės galios biokuro katilus). Juos vykdo AB „Prienų šilumos tinklai“. Už kokią konkrečią sumą buvo įvykdyti pirkimai, nėra skelbiama, tačiau patylomis kalbama apie galimus 10 mln. Lt. Nuostabą kelia tai, jog ši suma yra beveik 4 mln. Lt didesnė nei ankstesnių nesėkmingai vykdytų Savivaldybės pirkimų. Nuo investicijų dydžio priklauso ir šilumos kaina. Kuo didesnės investicijos, tuo kaina didesnė. Labai tikėtina, kad nebus galima apsieiti ir be Savivaldybės paramos. Tik iš kur ji gaus pinigų? Jau dabar Savivaldybės biudžetinių įstaigų įsiskolinimas šilumos tiekėjams – UAB ,,Prienų energija“ ir AB ,,Prienų šilumos tinklai“ – siekia apie 700 tūkst. Lt. Dėl to tenka minti ir teismų slenksčius. Neramu ir dėl to, kad beveik visi skolinimosi limitai jau išnaudoti, kitos skolos jau sudaro milžiniškas sumas. Kiek dar giliai Savivaldybė pasiruošusi nerti į paskolų liūną?

Susirūpinimą kelia ir tai, kad didėja biokuro kaina, šilumos vartotojų nedaugėja, o projektas parengtas neatsižvelgiant į spartėjančią daugiabučių namų renovaciją. Ypatingai svarbu, jog pasitelkiant kompetentingus specialistus būtų įvertinti visi galimi rizikos veiksniai bei planuojamų investicijų tikslingumas, kadangi visa tai paveiks šilumos kainą vartotojams. Svarbu atlikti tikslius paskaičiavimus, ar tikrai planuojama statyti biokuro katilinė atsipirks ir ar ji reikalinga tokia, kaip paskaičiuota dar 2010 metais parengtame AB ,,Prienų šilumos tinklai“ projekte  (su 2,5 MW ir 5 MW galios biokuro katilais). Man teko konsultuotis su energetikos ekspertais, kurie teigė, jog 2,5 MW galingumo skiedromis kūrenamo katilo būtų galima atsisakyti. Anot jų, Prienų miestą šiluma galėtų aprūpinti vienas 5 MW galingumo skiedromis kūrenamas katilas ir vienas kondensacinis įrenginys – ekonomaizeris, kurio įsigijimo vertė neturėtų viršyti 800 000 Lt. Bendra projekto vertė neturėtų viršyti 6 mln. Lt. Būtent tuomet projektas atsipirktų ir ženkliai sumažėtų šilumos kaina gyventojams.

Tikriausiai norite paklausti, kokia situacija yra šiuo metu. Prienų miesto šilumos ūkis yra išnuomotas ir valdomas AB „Prienų energija“ – UAB „E – energija“ padalinio. Šilumos energija Prienuose gaminama ir tiekiama iš trijų katilinių: Nr.1, Nr.3 ir Nr.5, deginant gamtines dujas. Prienų rajono savivaldybės sutartis su šia įmone baigiasi 2015 m. Kokie po šios sutarties bus priimti tolimesni sprendimai, kol kas nekalbama. Kas gali paneigti, jog neatsiras dar vienas privatus investuotojas.

Tikiuosi, kad Prienų rajono savivaldybės vadovai, AB ,,Prienų šilumos tinklai“ ir šios srities specialistai atsakingai atliks savo darbą. Tik abejoju, kad ateinančiais metais Prienai turės rekonstruotą katilinę ir realiai sumažėjusią šilumos kainą. Gaila, tačiau šį kūrenimo sezoną belieka tik dar kartą kantriai susiveržti diržus ir laukti valdžios vyrų malonės. Kodėl taip nutiko ir kas už tai turi atsakyti?

Lietuva aukoja – Prienai atiduoda

untitlehhhhdPraėjusiame Prienų rajono savivaldybės tarybos posėdyje valdančiosios daugumos tarybos narių balsai lėmė, kad Veiverių miestelyje nebūtų įsteigtas Vaikų dienos centras, Paramos šeimai tarnyba. Nors į jų sąžinę dar bandė prisibelsti Veiverių krašto tarybos nariai, bendruomenių atstovai, tačiau veltui. Dar šią savaitę, vadovaujantis Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimu stabdyti projektą ir atsisakyti jam skirtų lėšų, Kauno regiono tarybos posėdyje bus svarstoma, jog atsisakoma 770 000 Lt. Šie pinigai bus sugrąžinti Kauno regionui.  

Šį straipsnį paskatino parašyti praėjusį šeštadienį per LNK televiziją rodyta  visuomeninės organizacijos ,,Gelbėkite vaikus“ akcija. Tiesioginėje transliacijoje Lietuvos žvaigždės kvietė aukoti penkioms „Gelbėkit vaikus“ šeimoms bei vienam papildomam „Gelbėkit vaikus“ Vaikų dienos centrui įkurti. Laidos metu organizatoriai, dalyviai daug kartų nuoširdžiai tarė ačiū geros valios žmonėms, paaukojusiems apie 419 000 lt.

Neketinu belstis į mūsų rajono politikų sąžinę, kodėl jie priėmė tokį sprendimą, rašyti apie Vaikų dienos centrų naudą, apie tai kalbėjau Prienų rajono savivaldybės tarybos posėdyje, apie tai kalba visa Lietuva. Manau, kad balsuojant už šio projekto sustabdymą nugalėjo ne sveikas protas, noras padėti skurdžiau gyvenantiems vaikams, jų šeimoms, bet tuščias politikavimas, ambicijos.

Džiaugiuosi, kad šeštadieninės akcijos metu išpildytos didelės ir mažos vaikų svajonės suteiks jiems viltį, tikėjimą, kad gerumas yra šalia mūsų, tik reikia mokėti juo pasidalinti, tiesiog gyventi ne vien dėl savęs ir prisiminti, kad politikai išrinkti atstovauti visų žmonių interesams.

Gal tokios akcijos atvers akis mūsų rajono politikams ir jie pagaliau patikės, kad geriausia investicija yra į vaikus, nes jie kurs mūsų tautos ateitį.

 

Nuo atsakomybės iki sprendimų priėmimo

images2011 m. Savivaldybių rinkimuose sulaukėme pakankamai didelio Prienų rajono žmonių pasitikėjimo. Partija ,,Tvarka ir teisingumas“ Prienų rajono savivaldybės taryboje turi 4 vietas ir yra antra pagal skaitlingumą. Po rinkimų mums atiteko du politinio pasitikėjimo postai: mero pavaduotojo ir Tarybos sekretoriaus. Valdančiąją koaliciją suformavo Lietuvos socialdemokratai, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionys demokratai, partija ,,Tvarka ir teisingumas“, Lietuvos socialdemokratų bei Liberalų ir centro sąjungų atstovai. Nors kartais nuomonės išsiskirdavo, mūsų atstovai Savivaldybės taryboje niekada nesiblaškė, visuomet laikėsi susitarimų su koalicijos partneriais. Deja, to dažnai pasigesdavome iš buvusių kolegų.

Turėdami mero pavaduotojo postą tikėjome, kad koalicijos partneriai atsižvelgs į mūsų  siūlymus šilumos ūkio, komunalinių atliekų, socialinių paslaugų plėtros, švietimo klausimais. Tačiau taip neatsitiko. Optimizavus mokyklų tinklą nesulaukėme pritarimo mažinti švietimo administratorių aparatą. Suklydome patikėdami, kad sutaupysime reorganizuodami Kunigiškių bei Klebiškio pagrindines mokyklas. Mūsų neįtikino buvusių koalicijos partnerių argumentai ir nesutikome didinti gyventojams kainų už komunalines atliekas (buvo atidėti du sprendimo projektai). Nesupratome, kodėl pasibaigus sutarties terminui su komunalinių atliekų vežėju UAB ,,Ekonovus“ nebuvo organizuojamas naujas konkursas ir sutartis su šia įstaiga buvo pratęsta.

Daug diskusijų sukėlė ir šilumos ūkis. Biokatilinė Prienų mieste turėjo būti pradėta statyti dar vasarą. Tačiau ,,nesėkmingi“ viešųjų pirkimų konkursai galimai nulėmė, kad per šį šildymo  sezoną Prienų miesto gyventojai gerokai turės patuštinti kišenes. Tai turbūt ir buvo paskutinis lašas, perpildęs mūsų kantrybės taurę.

Esant tokiai situacijai mes, partijos ,,Tvarka ir teisingumas“ atstovai, negalėjome toliau dirbti su šia koalicija, įgyvendinti mūsų rinkiminės programos nuostatas, vykdyti savo įsipareigojimus gyventojams.

2013 m. gegužės mėn. buvo pareikšta interpeliacija mero pavaduotojai L. Jakinevičienei. Keista, kad ją pasirašė ne tik tuometinės opozicijos atstovai, bet ir esami koalicijos partneriai. Interpeliacijos tekste buvo įvardinta tik viena priežastis – politinis nepasitikėjimas. Dar keisčiau, kad po interpeliacijos taip ir nepavyko valdančiąją daugumą papildyti opozicijos atstovais. Turbūt nugalėjo ne tvirta politinė valia, o tik galimai asmeninės dabartinio mero pavaduotojo Egidijaus Visocko ambicijos tapti vicemeru.

Po šio Prienų rajono savivaldybės tarybos posėdžio paaiškėjo, kad uolus kovotojas prieš buvusią ,,Rūdupio“ (dabartinę „TonyBet“) komandą dabartinis mero pavaduotojas galimai tapo paklusniu valdančiosios koalicijos ,,tarnu“, kardinaliai pakeitė savo poziciją ir pagaliau suprato, kad ši reprezentuojanti mūsų kraštą komanda turi būti atleista nuo nuomos mokesčio. Dar keisčiau, kad esant sudėtingam Savivaldybės biudžetui jis palaikė ir papildomų etatų VŠĮ pramogų ir sporto arenoje steigimą. Deja, mero pavaduotojo pritarimo nesulaukė ,,Revuonos“ pagrindinės mokyklos bendruomenė, prašiusi palikti šioje mokykloje du penktų klasių komplektus. Daugiausia mokyklų tinklo reorganizacijos pokyčių patyrusi mokykla, kaip ir Veiverių dienos centras, nesulaukė ir socialdemokratų palaikymo.

Klausantis Švietimo skyriaus vedėjo R. Zailsko argumentų dėl ,,Revuonos“ pagrindinės mokyklos komplektavimo šiais mokslo metais tapo aišku, kad gal ir nereikia vadovautis Švietimo ir mokslo ministerijos raštais, nors diskutuojant dėl mokyklų tinklo plano mums buvo įrodinėjama atvirkščiai. Savivaldybės administracija, Taryba turi vadovautis tiek Vyriausybės, tiek ministerijos teisės aktais. Dar įdomiau buvo klausytis vedėjo, kuomet jis kalbėjo apie kaimo mokyklų, kaip kultūros židinių, išsaugojimą. Kyla klausimas, kodėl šiais metais buvo neišsaugota kraštinė Želkūnų mokykla. Tik dalis jos mokinių papildė Stakliškių vidurinę mokyklą. Apmaudu, kad daug jų išėjo į Alytaus rajoną išsinešdami taip kruopščiai saugomą mokinio krepšelį (apie 50-60 tūkstančių litų). ,,Revuonos“ pagrindinės mokyklos antro penktos klasės komplekto išlaikymui tereikėjo apie 28 000 Lt. Manau, kad Švietimo skyrius, savivaldybės administracijos specialistai turėtų atlikti išsamesnę analizę, kiek mokinių palieka mūsų rajoną ir kiek kartu su jais pinigų iškeliauja. Kaip sakė buvusi mero pavaduotoja L. Jakinevičienė, apie tai, kad apie 150 mokinių lanko kitų savivaldybių mokyklas, praėjusiais metais buvo kalbėta Kultūros, švietimo, turizmo ir sporto komitete, šį faktą žinojo ir Savivaldybės administracija, ir Švietimo skyrius, tačiau į pastabas atsižvelgta nebuvo.

Praėjusiame Prienų rajono savivaldybės tarybos posėdyje daug diskusijų sukėlė ir sprendimo projektas dėl Vaikų dienos centro įkūrimo Veiverių miestelyje. Dėl šio projekto buvau pakviestas dalyvauti posėdyje ir pareikšti savo poziciją. Išanalizavęs Veiverių krašto tarybos atstovų informaciją nesuprantu, kodėl esant sudėtingai finansinei situacijai Valstybėje, Savivaldybėje atsisakoma pakankamai didelės investicijos Veiverių kraštui – 770 tūkst. litų. Ar grąžindami šiuos pinigus Kauno regionui, t. y ,,padovanodami“ juos kitiems rajonams elgiamės atsakingai? O gal esame tokie turtingi ir mums pinigų nereikia?

Apmaudu, kad Prienų rajono savivaldybės valdančiosios koalicijos neįtikino Veiverių krašto bendruomenių, Tarybos narių  argumentai išsaugoti šias investicijas Veiveriams. Keistai atrodė ir seniūno V. Ramanausko pasisakymas Tarybos posėdyje. Jame neišgirdau konkretaus pasakymo, kad šios investicijos reikalingos, kad jis pritaria tokio centro atsiradimui seniūnijoje. Būdami valdančiojoje koalicijoje partijos ,,Tvarkos ir teisingumo“ atstovai palaikė šį projektą. Mums svarbu, jog kuo daugiau vaikų būtų užimti, nes grėsmingi skaičiai (apie 70 proc. vaikų nelanko papildomo ugdymo užsiėmimų), didėjantis nusikalstamumas kalba patys už save. Manau, kad Tarybos nariai galėtų apsilankyti tokiuose centruose, susipažinti su jų veikla, išklausyti juos lankančius vaikus arba tiesiog pasikonsultuoti su specialistais.

Vienas iš svarbiausių mūsų Valstybės prioritetų – socialinių paslaugų plėtra – neįtikino valdančiosios koalicijos. Ji nusprendė, kad plėsti reikia ne paslaugas, o didinti VŠĮ Prienų sporto ir pramogų arenos etatus. Pasirodo, 4,5 etatų šiai įstaigai jau neužtenka, pridėjome dar vieną ir nesvarbu, kad biudžetinių įstaigų darbuotojams atlyginimams iki metų pabaigos nepakanka pinigų (tai paaiškėjo tame pačiame Tarybos posėdyje perskirstant biudžetą), bet VŠĮ valdo ,,savi“. Kiti biudžetininkai galės ir paatostogauti. Tik apmaudu, jog turbūt savo sąskaita.

 

Partijos ,,Tvarka ir teisingumas“ Prienų skyriaus narių išvyka į Vilnių

Spalio pradžioje pasižvalgę po Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės pilis Baltarusijoje penkiasdešimt partijos ,,Tvarka ir teisingumas“ Prienų skyriaus narių trečiadienį aplankė Lietuvos sostinę Vilnių.

DSC_5203a  nuotrauka seiome

Lietuvos Respublikos Seime mus pasitiko Prienų skyriaus pirmininkas, Lietuvos Respublikos Seimo narys Vytautas Kamblevičius.

Stabtelėję prie Spaudos konferencijų salės, „Žalgirio mūšio“ vitražo aplankėme Plenarinių posėdžių salę, II ir I rūmus jungiančią galeriją, Sausio 13-osios memorialą, Konstitucijos, Prezidento a. A. M. Brazausko, Kovo 11-osios sales. Įspūdį paliko ir Vitražo galerija, kurioje kaip tik šiuo metu eksponuojama Konstitucijai skirta ekspozicija. Po trumpos ekskursijos po Lietuvos Respublikos Seimą gerbiamas Seimo narys V. Kamblevičius supažindino su jo darbu, įstatymų leidybos procedūromis, partijos ,,Tvarka ir teisingumas“ frakcijos veikla.

Tolimesnę pažintinę programą pratęsėme Nacionaliniame muziejuje, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Valdovų rūmuose. Vėliau aplankėme šalia Neries ir Vilnios upių slėnių sankirtos esantį Vilniaus Bernardinų sodą – Sereikiškių parką. Pačiame Vilniaus senamiesčio branduolyje, Gedimino pilies ir kalnų parko kalvyno papėdėje įsikūręs parkas sužavėjo mus savo modernumu ir grožiu.

Vakarop, grįždami namo, dalinomės įspūdžiais, diskutavome apie tolimesnius partijos ,,Tvarka ir teisingumas“ Prienų skyriaus planus.

Prienų skyriaus pirmininko pavaduotoja Loreta Jakinevičienė

Kur dingo Jiezno gimnazijos renovacijai skirti pinigai?

Dar 2007 metais Jiezno gimnazijoje pradėtą renovaciją gaubia paslapties šydas. Klaidžiojant renovacijos keliais ir klystkeliais, pasigendama ne tik apie 716 tūkstančių litų, bet ir atliktų darbų kokybės. 716 126 Lt – tokia Prienų rajono savivaldybei padaryta žala įvardinta 2011 m. Savivaldybės užsakytose ekspertų išvadose. Išvados yra, o kaltų iki šiol nerasta.

Jiezno gimnazijos renovacija pradėta 2007 metais. Renovacijos darbus vykdė UAB ,,Būstuva“, o Prienų rajono savivaldybės administracijai vadovavo Arūnas Vaidogas.

Pateikdamas kai kurias įžvalgas, nesivadovausiu savo nuomone, tačiau pasinaudosiu ekspertų išvadomis.

Rekonstrukcijos darbų pagal pirkimo sutartį atlikta už 4 180 tūkst. Lt ir papildomų – už 269,072 tūkst. Lt. Rodos, pinigų pakako, tačiau ne visi techniniame projekte ir lokalinėse sąmatose numatyti darbai atlikti. Nevardinsiu visko, kas buvo privalu atlikti, nes neatliktų darbų sąrašas įspūdingas. Paminėsiu tik keletą aspektų, apie kuriuos buvo kalbama praėjusį ketvirtadienį LRT laidoje ,,Specialus tyrimas“. Šioje laidoje savo poziciją turėjau galimybę pareikšti ir aš.

Manyčiau, kad labiausiai į akis krenta mokyklos sporto salės, trečiojo aukšto, fasado tinko remontas, šilumos sistemos darbai, projektuotų ir nepagrįstai užaktuotų darbų vertė – 465 099,94 Lt. Nerimą kelia ir tai, kad ne visi dokumentuose nurodyti darbų kiekiai atitinka faktiškai atliktus darbus. Įspūdinga ir nekokybiškai atliktų darbų vertė – 33 576 Lt.

Nežinomųjų šioje istorijoje labai daug, o  atsakomybės prisiimti niekas nenori. Šypseną kelia esamų ir buvusių atsakingų Savivaldybės pareigūnų pasisakymai minėtoje laidoje. Vieni tarsi nieko nežino ar neprisimena, kiti mįslingai dėsto mintis apie į nežinomybę iškeliavusius ir pradingusius pinigus.

Tikiuosi, jog atsakingų Savivaldybės pareigūnų atmintis atsigaus. Taip pat tikiu, jog visi, kurie savo galimai neteisėtais veiksmais, neatsakingu elgesiu padarė konkrečią žalą mokyklai, savivaldybei, bus įvardinti kompetentingų teisėsaugos institucijų. Kreipiausi į Lietuvos Respublikos Generalinį prokurorą Darių Valį ir šiuo metu laukiu atsakymo. Būtinai informuosiu skaitytojus apie tolimesnius įvykius šioje painioje istorijoje.

Manau, jog teisingumas triumfuos ir bus atsakyta į daugelį ne tik Jiezno gimnazijos, miestelio bendruomenei, bet ir visai visuomenei rūpimų klausimų: kur dingo renovacijai skirtos lėšos, kas už tai turi prisiimti atsakomybę ir kada pagaliau Jiezno gimnazijos mokiniai galės mokytis saugiose, tvarkingose, ugdymui pritaikytose patalpose.

Tarptautinės neįgaliųjų dienos paminėjimas

DSC_7788Gruodžio trečioji – Tarptautinė neįgaliųjų diena. Minint šią progą Prienų „Revuonos“ Specialiojo ugdymo skyriuje buvo organizuota netradicinio ugdymo diena  „Aš tarp kitų…“. Minint šią dieną Specialiojo ugdymo skyriaus mokinius aplankė ir  Prienų skyriaus Tvarkos ir teisingumo partijos jaunimo lygos atstovai. Jaunimas vaišino vaikus tortu ir vaisiais, bendravo su vaikais, žaidė žaidimus.

Tai jau ne pirmas jaunimo lygos vizitas Specialiojo ugdymo skyriuje. Lygiai prieš metus minint Tarptautinę neįgaliųjų dieną, jaunimo lygos atstovai taip pat lankė specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus. Jie vedė darbelių pamokėlę – kartu su vaikais gamino nykštukus.

Gerumo niekada nebūna per daug… DSC_7782 DSC_7776

Prienų skyriaus konferencija

7638_564670720268832_136440277_nLapkričio 29 dieną suorganizuota partijos „Tvarka ir Teisingumas“ konferencija, kurioje buvo išrinkti kandidatai į Europos Parlamentą. Konferencijoje taip pat dalyvavo Europos Parlamento narys Juozas Imbrasas, Kauno apskrities – Kauno rajono, Raseinių, Jonavos, Birštono skyrių pirmininkai, Marijampolės apskrities koordinatorius, Kalvarijos skyriaus pirmininkas Vincas Plikaitis bei partijos skyrių atstovai.

Prienų skyrius į Europos Parlamentą iškėlė Prezidentą Rolandą Paksą, Europos Parlamento narį Juozą Imbrasą, Prienų skyriaus pirmininką, Seimo narį Vytautą Kamblevičių, Marijampolės apskrities koordinatorių Vincą Plikaitį.

Konferencijoje apžvelgėme praėjusiųjų metų skyriaus veiklą, pasidžiaugėme visų kartu pasiektais laimėjimais. Buvo pristatyta skyriaus struktūra, patvirtinti 2014 metų veiklos prioritetai.

1473054_564669410268963_434927521_n

Labai džiaugiuosi skyriaus plėtros rezultatais, vis stiprėjančia poskyrių veikla. Dėkoju visiems dalyvavusiems ne tik už produktyvų, bet ir jaukų laiką.

Susitikimas su Šilavoto gyventojais. Ar Trakelio pušys užleis savo vietą mirusiems?

Daugiau nei prieš pusantrų metų dalis Šilavoto ir aplinkinių kaimų gyventojų kreipėsi į Prienų rajono savivaldybę su prašymu leisti sutvarkyti ir išplėsti naujai kapinėms paskirtą teritoriją: išpjauti šimtametes pušis ir išstumdyti tarp senųjų ir naujųjų kapinių įsiterpusį kalnelį.

silavotas. kapines2

Tačiau pernai savivaldybės administracijos iniciatyva sudaryta penkių specialistų  komisija vienbalsiai pasisakė prieš kalvos pertvarkymą kapinėse, motyvuodami ne vien žala gamtai, bet ir brangiai atsieisiančiais darbais. Gavę tokį atsakymą prašymo iniciatoriai nenurimo, dėl kitos nuomonės jie ir kreipėsi į mane. Gaila, bet vykstant rinkimams į Seimą, man pritrūko laiko įsigilinti į šį klausimą. Tačiau tapęs Seimo nariu šilavotiškiams duoto pažado aš nepamiršau. Šį mėnesį gyventojų kviečiamas apsilankiau Šilavote, ir ne vienas – su Aplinkos ministerijos viceministru Linu Jonausku, kurio paprašiau kompetentingai įvertinti situaciją vietoje.

Džiugu, jog mus pasitiko gausus gyventojų būrelis, taip pat Šilavoto seniūnė Neringa Pikčilingienė, keli seniūnaičiai, klebonas Ričardas Kmitas. Aprodę Šilavoto miestelio kapines, žmonės išdėstė savo skaudulius, teikė pasiūlymus dėl kapinių plėtros kalnelio sąskaita.

Prienų miškų urėdijos turimuose žemėlapiuose į Šilavoto kapines įsiterpęs pušimis apaugęs kalnelis inventorizuotas kaip miško paskirties žemė, todėl, prieš išpjaunant pušis, detaliuoju planu reikia pakeisti žemės paskirtį į kitas naudmenas. O tuo turi pasirūpinti seniūnija ir savivaldybė.

Savivaldybės administracijos pernai sudarytos komisijos „pušų klausimui“ spręsti viena iš narių Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Dalia Joneliūnienė, paprašyta prisiminti, dėl kokių priežasčių visi komisijos nariai vienbalsiai nusprendė atmesti gyventojų prašymą, teigė, jog, jų nuomone, jis buvo visiškai nemotyvuotas.

Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorius Algis Marcinkevičius teigė, kad šiemet Šilavoto gyventojai dėl kapinių plėtros raštu į jį nesikreipė.

Gaila, tačiau savivaldybės pozicija nėra itin optimistiška šiuo klausimu, galima pasidžiaugti bent jau tuo, kad A.Marcinkevičius teigė neatmetantis galimybės susitikti su Šilavoto gyventojais ir išklausyti jų nuomonę.

Viceministras Linas Jonauskas patikino, kad neseniai Seimui priėmus Miškų įstatymo pataisas, tokiu atveju, kaip šis, valstybei žalos už nukirstas pušis savivaldybė neturėtų atlyginti. Gyventojams buvo paaiškinta, kad nupjautų medžių  savo nuožiūra jie negalėtų naudoti, pagal įstatymą būtų organizuojamas jų pardavimo aukcionas. Tačiau kapinių plėtrai jis neprieštaravo. L.Jonausko teigimu, jeigu Šilavote toks poreikis yra, Aplinkos ministerija, padedant Miškų urėdijai, netgi patarpininkaus, kad būtų leista kalnelyje iškirsti medžius, o šis veiksmas uždegtų „žalią šviesą“ ir žemės darbams.šilavotas. kapines

 Esu įsitikinęs, kad kiekvienoje situacijoje galima rasti išeitį. Juk dažniausiai , jei nenori daryti, tuomet tik ir ieškai priežasčių tam nenorui pagrįsti.