Seimo nario V. Kamblevičiaus pranešimas spaudai: „Ką S. Skvernelis nuveikė būdamas Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos pirmininku?“

Seimo Audito komiteto pirmininkas Vytautas Kamblevičius, atsižvelgdamas į kylančią terorizmo grėsmę Europoje ir už 55 km nuo Vilniaus kylančias avarijas Astravo atominėje elektrinėje, išnagrinėjo Valstybinio audito ataskaitą „Ar valstybės institucijos pasirengusios ekstremaliosioms situacijoms“ konstatavo, jog valstybinėse institucijose vyrauja atsainus ir nedovanotinas požiūris į pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms. Audito komiteto pirmininkas V. Kamblevičius pažymėjo, jog Vilniaus pašonėje yra statomas naujas Černobylis, kuriam net nepradėjus veikti jau griūva atraminės konstrukcijos, o dėl įtemptos geopolitinės situacijos sukeltų ekstremaliųjų situacijų tik daugės, tačiau Lietuvoje daugiau nei trečdalis valstybės institucijų trejus metus iš eilės neorganizavo institucinio lygio civilinės saugos pratybų, daugiau nei ketvirtadalis – ir civilinės saugos mokymų.

„Saulius Skvernelis, būdamas Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos pirmininku, nesiėmė veiksmų, nors jo vadovaujamai Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijai pavesta ne rečiau kaip kartą per metus aptarti šalies civilinės saugos sistemos būklę, vertinti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasirengimą reaguoti į ekstremaliąsias situacijas ir imtis priemonių jam gerinti. Liūdniausia, kad komisijos ir jos pirmininko S. Skvernelio atsainus požiūris lėmė tai, kad 2015 m. pabaigoje ketvirtadalis valstybės institucijų vis dar neturėjo ekstremaliųjų situacijų valdymo planų, o jie turėjo būti parengti jau 2011 m. Juk neturint aiškaus veiksmų plano, sklandaus ir koordinuoto valstybės institucijų darbo tikėtis sunku. Negana to, auditoriai dar 2015 m. konstatavo, jog gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai perspėjimo sirenomis sistema galima perspėti tik 51,5 proc. gyventojų, o Vilniaus mieste tik 7,8 proc. Kaip reiktų informuoti piliečius jei nutiktų kitas rimtas incidentas Astravo atominėje elektrinėje, nes pusę sirenų išvis neveikia. Atsižvelgdamas į geopolitinės situacijos rimtumą, dabartinis vidaus reikalų ministras T. Žilinskas ėmėsi skubiai spęsti šią problemą ir iki spalio mėnesio šie trūkumai turi būti ištaisyti“, – pažymėjo Audito Komiteto pirmininkas Vytautas Kamblevičius

13417432_949562935163808_2610953180980946198_n

 

Daugiau informacijos

Audito komiteto pirmininkas

Seimo narys  Vytautas Kamblevičius, tel. 8 698 42162

Diskusijos apie aplinkosaugines problemas

Ketvirtadienį kartu su Lietuvos Respublikos aplinkos ministru Kęstučiu Trečioku, energetikos viceministru Vidmantu Macevičiumi, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariu Antanu Rimu Ručiu ir Prienų rajono savivaldybės Tarybos nare Loreta Jakinevičiene lankėmės Prienų miškų urėdijoje. Apsilankymo metu susitikome su urėdijos kolektyvu, diskutavome apie aplinkosaugines problemas. Buvo atsakyta į miškininkams rūpimus ir aktualius klausimus dėl medienos pardavimo, urėdijų reorganizacijos.13913622_992879044165530_1939872149462271125_o

 

Seimo narys Vytautas Kamblevičius

Ar tinkamai ginami „Gariūnų“ parke dirbančių smulkiųjų ir vidutinių verslininkų interesai?

Seimo Audito komiteto pirmininkas Vytautas Kamblevičius, svarstydamas Valstybės kontrolės parengtą valstybinio audito ataskaitą „Valstybei svarbūs ekonominiai projektai“ atkreipė dėmesį į smulkiųjų ir vidutinių verslininkų interesus dirbančių verslo parko „Gariūnai“ teritorijoje. Valstybės kontrolės pateiktoje išvadoje yra pažymėta, jog 2010 m. iniciatyvinės smulkiųjų prekybininkų grupės atstovai kreipėsi į Ūkio ministerija ir nurodė, kad verslo parką „Gariūnai“ valdančios bendrovės reikalauja mokėti depozitinius 10 000 Lt (2896,2 EUR) užstatus už naujai pastatytus pastatus. Negana to, šį skundą pasirašė daugiau nei 600 smulkiųjų verslininkų. Tačiau nuo 2010 m. iki šios dienos ministerija nėra gavusi situacijos paaiškinimo iš verslo parką valdančių bendrovių, todėl vis dar nėra įvertinta, ar bendrovės nepažeidė sutarties reikalavimų.

Seimo Audito komiteto pirmininkas V. Kamblevičius pažymėjo, jog įgyvendinant Paslaugų smulkiam ir vidutiniam verslui parko „Gariūnai“ projektą, bendrovės įsipareigojo laikantis sutarties sąlygų nenustatyti jokių papildomų ir ekonomiškai nepagrįstų mokesčių ir rinkliavų smulkiems ir vidutiniams verslininkams, dirbantiems Gariūnų parko teritorijoje, kaip įnašo, kuriuo būtų visiškai ar iš dalies dengiamos projekto įgyvendinimo (statinių statyba, įrengimas, inžinierinės infrastruktūros įrengimas ir pan.) išlaidos.

„Kodėl valstybinės svarbos projektą administruojančios įmonės nesugebėjo ar nenorėjo įrengti sutartyje numatytų amatininkų ir liaudies meistrų zonų, kurių plotas 1000 m2, ir taip nebuvo sukurtas numatytas darbo vietų skaičius – 100 vnt. iki 2015 m. rugsėjo 1 d. Man kyla labai daug klausimų kodėl bendrovės taip atkakliai vengia pateikti informaciją apie projekto įgyvendinimą, o Ministerija 2010–2015 m. laikotarpiu daugiau nei 15 kartų kreipėsi į verslo parką „Gariūnai“ valdančias bendroves, tačiau nė karto negavo ataskaitų ir informacijos apie projekto įsipareigojimų įgyvendinimą. Sieksime išsiaiškinti ar smulkiųjų ir vidutinių verslininkų, dirbančių Gariūnų parko teritorijoje interesai yra tinkamai atstovaujami“, – pabrėžė Audito komiteto pirmininkas V. Kamblevičius.

 

Mauručiuose atidengtas paminklinis akmuo

Mauručiuose atidengtas paminklinis akmuo, skirtas Kazimiero Skučo – tarpukario Lietuvos karininko, Lietuvos karo atašė SSRS, vidaus reikalų ministro paskutiniuosiuose dviejuose tarpukario Lietuvos ministrų kabinetuose – gimtinės vietai ir sušaudymo Maskvoje 75-mečiui pažymėti.13921110_985463878240380_9060728479542984790_n

Subačiškių seniūnaitijos bendruomenės šventė

Šeštadienį dalyvavau Kazlų Rūdos savivaldybės Plutiškių seniūnijos Subačiškių seniūnaitijos bendruomenės šventėje. Kartu pasidžiaugėme įgyvendintais projektais, prasmingais šio krašto žmonių darbais. Už bendruomeniškumo puoselėjimą, indėlį į savo krašto kultūrą, nuoširdų rūpinimąsi Kazlų Rūdos savivaldybės Plutiškių seniūnijos Subačiškių seniūnaitijos žmonėmis įteikiau padėką seniūnaitei Jolantai Kereišienei.13920842_988935364559898_6889755097059042681_n

Kodėl savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų darbas su trūkumais, o vidutiniai atlyginimai viršija 1 900 eurų?

Seimo Audito komiteto pirmininkui Vytautui Kamblevičiui  susipažinus su išsamiai parengta  aukščiausiosios audito institucijos savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų atliktų auditų išorinės peržiūros 2016 metų ataskaita kilo klausimas: ar vis dar reikalingi savivaldybių kontrolieriai? Analizuojant kokybės kontrolės sistemas reikšmingų trūkumų šiemet buvo nustatyta devyniose tarnybose – Ignalinos, Jurbarko, Kauno, Lazdijų, Raseinių, Vilniaus, Vilkaviškio rajonų, Druskininkų ir Marijampolės.

„Liūdniausia, kad nė vienos iš vertintų tarnybų negalima įvertinti kaip veikiančios be trūkumų. Pastebima, kad pažangą, palyginti su ankstesnių metų išorinių peržiūrų rezultatais, padarė tik Zarasų rajono ir Druskininkų tarnybos, tačiau bendras audito kokybės lygis negerėjo. Daugiau nei pusėje tarnybų taip pat nustatyta reikšmingų nukrypimų nuo auditą reglamentuojančių teisės aktų“, – pažymėjo Audito komiteto pirmininkas Vytautas Kamblevičius.

Komiteto vadovas pabrėžė, kad šiuo metu labai trūksta viešumo, nes savivaldybių gyventojai yra  neinformuojami, ar savivaldybių įstaigose ir kontroliuojamose įmonėse materialiniai, finansiniai ir darbo ištekliai naudojami ekonomiškai, efektyviai ir rezultatyviai.

919_850_410_1 (1) - Kopija

„Ar galite įsivaizduoti, kad Molėtų rajono savivaldybės kontrolieriaus tarnyboje priskaičiuotas vidutinis mėnesio darbo užmokestis – 1 942 Eur, tuo tarpu Prezidento kanceliarijos valstybės tarnautojų algų vidurkis nesiekia 1 800 Eur. Skaičiai tikrai šokiruoja: Lietuvoje iš 15 įstaigų, kuriose yra aukščiausi darbo užmokesčio vidurkiai,  9 priklauso savivaldybių audito ir kontrolės tarnyboms, tačiau dalis tarnybų net keletą metų vengia atlikti veiklos auditus, nors tai galėtų padėti viešojo sektoriaus subjektams efektyviau organizuoti veiklą ir taupyti lėšas. Audito komitetas, matydamas šią absurdišką situaciją, ėmėsi iniciatyvos tobulinti teisės aktus ir jau šį rudenį Seimas svarstys įstatymo projektus, kurie padės užtikrinti audito kokybę, nes tokia padėtis buvo nenormali, kadangi darbo užmokestis sunkiai koreliavo su šių tarnautojų funkcijomis ir audito kokybe“, – pabrėžė Audito komiteto pirmininkas Vytautas Kamblevičius.

Susitikimas su Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos tarybos nariais bei apsilankymas VŠĮ Rokiškio rajono ligoninėje

Pirmadienį Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkės pavaduotojas Kęstas Komskis , Seimo Audito komiteto pirmininkas Vytautas Kamblevičius lankėsi Rokiškio rajono savivaldybėje. Apsilankymo metu Seimo nariai susitiko su VŠĮ Rokiškio rajono ligoninės direktoriumi Raimundu Martinėliu. Vėliau Vytautas Kamblevičius susitiko su Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos tarybos nariais.13882092_990629447723823_5087821827983890171_n

Smulkiųjų ūkių stiprinimas – daugelio Lietuvos žemės ūkio problemų sprendimo raktas

Vienas iš seniausių verslų Lietuvoje – žemės ūkis, kuris nors ir patyręs daug išbandymų, išlieka ypatingai svarbus daugeliui iš mūsų, o kartu ir visai Lietuvai. Smulkūs ūkiai geba lanksčiau prisitaikyti prie įvairių aplinkos bei rinkos pokyčių, taip pat kuria darbo vietas. Nors smulkieji ūkiai Lietuvoje sudaro du trečdalius visų Lietuvoje žemę deklaravusių ūkių, pasigendama politinės valios jų kūrimosi skatinimui bei rėmimui.966_850_410_1 

Manau, kad ilguoju laikotarpiu smulkių ir vidutinių ūkių (iki 30 ha) išsaugojimas leis išlaikyti šalies žemės ūkį stabilesnį. Nors galima teigti, kad teoriškai stambūs ūkiai technologiškai ir ekonomiškai yra racionalesni ir perspektyvesni, tačiau Lietuvoje jie neišsprendžia nei socialinių, nei ekonominių bei ekologinių problemų. Žinoma, yra išimčių, tačiau daugelio stambių ūkių tikslas – pelnas ir intensyvi gamyba, o smulkieji ūkiai dažnai gali užsiimti bei plėtoti netradicinius žemės ūkio verslus (tokius kaip vaistinių žolelių, įvairių uogų auginimas ir kt.).

Ypatingai svarbu daugiau dėmesio skirt smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams modernizuoti bei jų konkurencingumui didinti, kadangi būtent tai padės išsaugoti tvarią ūkių struktūrą Lietuvoje.  Remiant ūkininkavimo tradicijų puoselėjimą, darnaus verslo planavimą, gamtinių išteklių saugojimą, turi būti taikomas didesnis ES paramos intensyvumas (iki 30 proc. metinio tiesioginių išmokų finansavimo) smulkiesiems ūkininkams. Taip pat parama turi būti diferencijuojama pagal kiekvieno regiono specifiškumą, atsižvelgiama į ūkininkavimo sąlygas. Smukliesiems ūkiams sunku konkuruoti su stambiais siekiant gauti ES paramą. Iš oficialiai pateikiamų duomenų galima teigti, kad iš 116 tūkst. ūkių tik 500 yra stambūs, tačiau būtent jiems iš 140 mln. EUR ES paramos skirta beveik 100 mln. EUR, o likusiems 115,5 tūkst. ūkių – tik 40 mln. EUR. Nemažai sunkumų kelia ir vis dar didelė administracinė našta. Atsižvelgiant į tai, kad dažnai kaime gyvenantiems ir smulkius ūkius turintiems žmonėms sunku suprasti sudėtingus bei painius dokumentus, kurie reikalingi siekiant gauti paramą, turėtų būti parengtos aiškios pavyzdinės dokumentų pildymo formos, su aiškiomis nuorodomis bei paaiškinimais, identifikuoti ir pašalinti pertekliniai, nereikalingi informaciniai įpareigojimai.

Labai svarbu tai, kad nors kooperacija yra suprantama kaip modernaus žemės ūkio bruožas, Lietuvoje tam ryžtasi vos 4 proc. žemdirbių. Šiuo metu yra nemažai smulkių bei fiktyvių kooperatyvų. Svarbu supaprastinti kooperatyvų kūrimo ir jų veiklos tvarką, įdiegti saugiklius, jog būtų eliminuota iškreipta kooperacija, nustatyti aiškų ir ilgalaikį jų rėmimą, skatinant smulkiuosius ūkininkus ir miško savininkus kooperuotis ir tuo pačiu diegti modernias technologijas.

Dar viena problema – realiai neveikiantys arba priešingai, per daug sudėtingi įstatymai. Turi būti supaprastinta aplinkosaugos srities teisinė bazė, netaikant perteklinių griežčiausių reikalavimų, kurie riboja žemės ūkio veiklą ir vystymąsi, ypatingai saugomose teritorijose. Manau, kad reikalinga patobulinti teisės aktus, siekiant kad statant naujas ar rekonstruojant naujas fermas, kuriose planuojama auginti iki 300 sutartinių gyvulių, nereikėtų rengti detaliųjų teritorijų planavimo dokumentų, nebūtų privalomas poveikio aplinkai vertinimas, nereikėtų iš naujo nustatyti sanitarinių apsaugos zonų bei gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų. Ūkininkauti sunku pradėti netgi tiems asmenims, kurie norėtų sukurti smulkius ūkius ir tęsti ūkininkavimo tradicijas savo tėvams ar seneliams priklausiusioje žemėje.

Skatinant emigrantus sugrįžti į Lietuvą, leisti jaunimui likti, grįžti ir savo gyvenimą kurti kaime,  vystyti žemės ūkio veiklą, o tuo pačiu remti smulkiųjų ūkių plėtrą, svarbu sudaryti galybes perduoti fiziniams asmenims, kurie vykdys žemės ūkio veiklą, valstybinės žemės kaimo vietovėse (iki 10 ha) naudotis neatlygintinai su galimybe ją išsipirkti ateityje.

Šiuo metu yra daugybė įvairių strategijų, dokumentų, teisės aktų, įvairių apibrėžimų bei sąvokų, kurie turėtų demonstruoti bei atskleisti valstybės rūpestingumą Lietuvos žemei, jos galimybių išsaugojimą. Tačiau būtina priimti ryžtingus sprendimus, kurie tiesiogiai sudarytų smulkios ir įvairios žemėnaudos vystymo galimybes. Mūsų smulkieji ūkininkai turtėtų tapti prioritetu, nes būtent jie yra kaimo gyvybingumo garantas.

Lietuvos Respublikos Seimo narys Vytautas Kamblevičius